Vienas paukštis kiaušinius pramuša ne su nagais, o paima akmenį ir meta. O jei nedūžta, tada trenkia į sieną. Daužo tol, kol per pirštus pradeda skverbtis geltonas gyvybės skystimas. Dailiai sugniaužia kumštuką, iškiša ilgą smailą liežuvį ir lyžteli keletą kartų… Nebyliai pasikalba su nutilusiu telefonu, įneria į buivolo odos talpią rankinę ir slysta pilku kalno šlaitu, palikdamas kvepalų dvelksmą.
